2023 m. lapkričio 30 d. 8a, 8b bei 7b klasės mokiniai su auklėtojomis D. Rimšiene ir A. Vitėniene dalyvavo edukacinėje išvykoje. Vaikščiodami akmenimis grįstomis Vilniaus gatvėmis, kurios buvo gerokai apsnigtos, negalėjome nepajusti laukimo ir kartu nerimo, nes mūsų tikslas buvo Genocido muziejus – vieta, kurioje saugomi skaudūs prisiminimai apie audringą tautos praeitį. Nežinojome, kad šis apsilankymas bus gilus ir atvers akis.
Vilniaus širdyje įsikūręs Genocido muziejus yra ryškus priminimas apie žiaurumus, įvykusius tamsiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis ir vėlesniais sovietų okupacijos metais. Muziejus, įsikūręs buvusiame KGB kalėjime, skleidžia klaikią atmosferą, kuri iš karto nukelia lankytojus į praeitį.
Įžengę į vidų pasinėrėme į šiurpinančių eksponatų pasaulį. Kiekvienas pasakoja apie atsparumą, kančią ir nepajudinamą Lietuvos žmonių dvasią. Nuotraukos, asmeniniai daiktai ir interaktyvūs ekranai vaizdžiai atpasakojo šiurpius įvykius, kurie vyko tarp šių sienų.
Vienas iš labiausiai palietusių širdis muziejaus skyrių buvo tardymo kambariai. Eidami blausiai apšviestais koridoriais beveik girdėjome praeities aidus – tardymų šnabždesius, tylius engiamųjų klyksmus ir nepalenkiamą jėgą tų, kurie priešinosi. Išsaugotų kamerų ir tardymo kamerų autentiškumas kėlė šiurpuliukus, todėl neįmanoma ignoruoti istorijos svorio.
Muziejus nevengia pristatyti atšiaurių praeities realijų, todėl tai niūri, tačiau būtina kelionė tiems, kurie nori suprasti gilų karo ir priespaudos poveikį. Tai yra duoklė nesuskaičiuojamai daugybei prarastų gyvybių ir Lietuvos žmonių, kurie su nauju ryžtu išlindo iš šešėlio, tvirtumo įrodymas.
Vienas ryškiausių Genocido muziejaus aspektų yra jo įsipareigojimas švietimui. Apgalvotai kuruoti eksponatai suteikia istorinį kontekstą ir detalizuoja įvykius, vedančius iki genocido. Muziejus kviečia pamąstyti apie totalitarinių režimų pasekmes ir žmogaus teisių apsaugos svarbą.
Išeidami iš muziejaus pajutome gilų dėkingumą už galimybę liudyti istoriją. Vilnius su savo žavingomis gatvėmis ir gyva kultūra mums dabar turi gilesnę reikšmę. Genocido muziejus ne tik atidengė skaudų Lietuvos istorijos skyrių, bet ir išryškino šiandieninę tautą apibrėžiančią jėgą ir atsparumą.
Kai grįžome į dienos šviesą, su savimi nešiojomės praeities svorį ir naujai atrastą žmogaus dvasios įvertinimą. Genocido muziejus Vilniuje yra galingas atminimo svarbos ir ilgalaikės šviesesnės ateities vilties įrodymas.
Po apsilankymo muziejuje keliavome į SKYPARK, kad prasiblaškytume ir įvertintume laisvės pojūtį.
Kelionė buvo prasminga, nes iš jos grįžome kitokie…
Anglų k.mokytoja Daiva Rimšienė
